Suomen Tasavalta heitir landiš į finnsku.  Žaš er forsetalżšveldi meš fjölflokka žingi.  Finnland er mešal noršlęgustu landa heimsins og loftslagiš žvķ tengt kuldabeltinu.  Žaš į noršurlandamęri aš Norgegi, ķ noršvestri aš Svķžjóš, aš sušvestan er Botnķuflói, ķ sušri er Finnskiflói og Rśssland ķ austri.  Lappland, sem er aš mestu noršan heimsskautsbaugs, nęr yfir u.ž.b. žrišjung landsins.  Finnland var hluti Svķžjóšar frį 12. öld til 1809, žegar Rśssar nįšu yfirrįšum og geršu landiš aš stórhertogadęmi meš keisarann sem hertoga.  Finnar lżstu yfir sjįlfstęši sķnu 6. des. 1917 ķ kjölfar rśssnesku byltingarinnar.  Flatarmįl landsins minnkaši um u.ž.b. 10% į fimmta įratugi 20. aldar, žegar Finnar uršu aš lįta Petsamo af hendi en žar höfšu žeir ašgang aš ķslausri Ķshafsströndinni.  Žeir uršu einnig aš sjį af hluta Sušaustur-Karelķuhérašs til Sovétrķkjanna.

Į tķmum kalda strķšsins gęttu Finnar žess aš žręša vandratašan veg stjórnmįlalegs hlutleysis.  Žeir uršu žó aš undirrita samning um varnir gegn įrįsum Žjóšverja eša bandamanna žeirra viš Sovétrķkin įriš 1948.  Žessi samningur féll śr gildi 1991.

Allt frį lokum sķšari heimsstyrjaldarinnar hafa Finnar aukiš višskiptaleg og menningarleg tengsl viš ašrar žjóšir.  Bandarķkjamenn og Sovétmenn samžykktu ašild Finna aš Sameinušu žjóšunum 1955 og frį sama tķma voru žeir ašilar aš Noršurlandarįši.  Finnar komust ķ heimsfréttirnar, žegar rįšstefnan um öryggi og samvinnu ķ Evrópu var haldin žar įriš 1975.  Finnar hafa aukiš samvinnu sķna viš önnur Noršurlönd, sem hafa sama vinnumarkaš og eiga samstarf į żmsum svišum efnahagslķfsins og vķsinda.  Finnar geršust ašilar aš Evrópusambandinu 1995.