Vatnsbśskapur Dónįr er tiltölulega lķtill į jaršfręšilegan męlikvarša en samt er įin eldri en Rķn.  Bįšar įrnar byrja aš draga vatn af svipušum svęšum ķ og kringum Sušur-Žżzkaland.  Žarna eru hin ógreinilegu og jaršfręšilega įhugaveršu Evrópsku vatnaskil, sem eru nęstum ósżnileg, e.t.v. svolķtiš lķk Vonarskarši aš žvķ leyti.

Fyrir sķšasta kuldaskeiš ķsaldar fór Rķn aš streyma frį sušvesturhluta Svartaskógar, en vatniš frį Ölpunum, sem rennur nśna til Rķnar, streymdi til austurs um hiš upprunalega Dónįrsvęši.  Hlutar žessa forna įrfarvegar, sem var mun stęrri en nśverandi farvegur įrinnar, sjįst enn žį sem žurr gljśfur ķ Svabnesku-Ölpunum.  Eftir aš Efri-Rķnardalurinn hafši myndast, fór Alpavatniš aš renna žangaš.  Efri-Dónį er ašeins svipur hjį sjón mišaš viš fyrri stęrš.

Svabnesku-Alparnir eru aš mestu leyti śr gropnum kalksteini og Rķn rennur mun lęgra yfir sjó en Dónį.  Žvķ hverfur verulegt vatnsmagn  nešanjaršar frį hinni sķšarnefndu til Rķnar.  Oft į sumrin, žegar Dónį er vatnslķtil, er įberandi, hvar vatniš rennur meš hvin nišur ķ hellana til Rķnar frį Svabnesku-Ölpunum.  Žjóšverjar kallaš žessa tvo staši „Dónįrlekann”.  Mestur hluti vatnsins kemur aftur upp į yfirboršiš 12 km sunnar, viš Aachtopf-lindirnar.  Mešalrennsliš noršan  Konstansvatns er 8500 l/sek.  Evrópsku vatnaskilin bera žvķ ekki nafn meš rentu nema vatnsbśskapur Dónįr sé nęgilegur til aš hśn megi viš missinum ķ Dónįrlekanum.

Žetta gķfurlega vatnsmagn, sem hverfur undir yfirboršiš, stękkar stöšugt frįrennslisgöng sķn, og žar aš kemur, aš Dónį hęttir aš eiga upptök sķn, žar sem žau eru nś.  Rķn kemur til meš aš fį allt žetta vatn til sķn.