Saga Botswana er aš langmestu leyti hin sama og Kalahari-eyšimerkurinnar, sem liggur milli mun žéttbżlli sléttnanna ķ noršri og austri og strjįlpżlli steppunnar ķ sušri og vestri.  Botswana var mišpunktur sögulegrar žróunar ķ Sušur-Afrķku mestan hluta 20. aldar.

Fyrstu hiršingjar og bęndur.  Khoisan-męlandi (khoe og san) veišimenn og bęndur hafa bśiš ķ Botswana ķ margar teinaldir.  „Lęgšarafdrepiš” ķ Tsodilo-hęšum ber merki um stöšuga byggš žessa fólks frį žvķ ķ kringum 17.000 f.Kr. til 1650.  Sķšustu aldir sķšustu teinaldar f.Kr. snéri hópur khoifólksins sér aš fastri bśsetu meš nautgripi og saušfé į frjósömum pönnusvęšum (uppžornašir vatnsbotnar og mżrlendi).Bantu-bęndur.  Į žessu skeiši fęršist kornrękt ķ vöxt og breiddist śt eins og bantu-tungan ķ sušurįtt frį mišbaug.  Ķ kringum 20 f.Kr. voru bęndurnir į Efra-Zambezi svęšinu farnir aš bśa sér til jįrnverkfęri.

Elztu merkin um jįrnöldina ķ Botswana eru deigla ķ Tswapong-hęšum ķ grennd viš Palapye, sem er rakin til įrsins 190 e.Kr. og er lķklega tengd jįrnaldarbęndum frį Limpopo-dalnum.  Rśstir lķtilla bżkśpuhśsa śr grasmottum benda til bśsetu žeirra snemma į jįrnöld vestan Okavango-ósanna ķ Tsodilo-hęšum ķ sambżli viš khoisan-veilimenn og hiršingja ķ kringum 550.  Fornleifafręšingar hafa žvķ oršiš aš endurskoša fyrri kenningar um hundruš klettamįlverka ķ Tsodilo-hęšum, sem kenndar voru viš san-veilimenn fjarri öllum hiršingjum og bęndum.

Jįrnaldarrķki og gošorš.  Merki nżrrar menningar ķ Sušaustur-Botswana frį žvķ ķ kringum 1095 sjįst m.a. į svęši ķ Moritsane-hęšum viš Gabane.  Moritsane-menningin er sögulega tengd Khalagari- (Kgalagadi-) gošoršunum, sem voru vestustu bśsvęši sotho-męlandi (eša sotho-tswana) hópanna.

Svęši innan 80-100 km radķuss frį Serowe einkennist af bęndasamfélögum undir stjórn höfšingja ķ Toutswe-hęšum į 7.-13. öld.  Velmegun žessa rķkis byggšist į nautgriparękt.  Ķ höfušstaš žess og öšrum minni žorpum voru stórar gripaskvķar, sem žekkjast į sérstakri grastegund, sem vex į žeim nś.  Toutswefólkiš veiddi einnig į vestursvęšinu ķ įtt aš Kalahari-eyšimörkinni og verzlaši viš limpopofólkiš ķ austurįtt.

Rķki toutswefólksins viršist hafa falliš undir nįgrannarķki mapungubwemanna, sem var stjórnaš frį hęšunum viš įrmót Limpopo og Shashi, į 13. öld.  Ekki leiš į löngu žar til nżtt rķki, Stór-Zimbabwe, noršan Limpopo-įrinnar, nįši yfirhendinni.  Eftir 1450 tók Butuga-rikiš, meš höfušstaš ķ Khami (Kame) viš Makgadikgadi-pönnurnar.  Žar var mišstöš verzlunar meš salt og veišihunda og kringum bęinn voru hernašarmannvirki śr steini.

Vesturgošoršin.  Frį žvķ ķ kringum 850 fluttust forfešur mbukushu- og yei-manna alla leiš sušur og vestur aš Twodilo-hęšum (ngoma).  Herero- og mbanderu-tungumįlin, sem žetta fólk talaši vestan Okavango, og mbanderu-hiršingjar vestan Okavango, gefa til kynna upprunann hjį mbandu-fólkinu, žegar tswana-menn fóru rįnshendi um hjaršir žess.

Upphaf gošorša tswana.  Į 13. og 14. öld komu margar öflugar höfšingjaęttir fram į sjónarsvišiš meša tswana-fólksins į Vestur-Transvaal-svęšinu.  Gošorš Rolong breiddu śr sér ķ vesturįtt til svęša undir stjórn khalagari-fólksins, sem létu sér annašhvort lynda žessi nżju yfirrįš eša fluttist ķ vesturįtt yfir Kalahari-eyšimörkina.

Öflugustu höfšingjaęttir tswana, hurutshe, kwena og kgatla, komu af phofu-ęttinni, sem tók sig upp frį bśstöšum sķnum ķ Vestur-Transvaal į 16. öld.  Fornminjar žašan sżna, aš eftir 1700 fóru vķggirtar borgir og bęir aš byggjast į hęšunum.  Žessi gošorš voru lķklega ķ samkeppni um nautgripaaušinn og fjölda žegna, stjórn veišisvęša og mįlma ķ jöršu og višskipti viš austurströndina.

Grózka tswana-gošoršanna.  Kwena- og hurutshe-menn stofnušu Ngwaketse-gošoršiš innan um Khalagari-Rolong-gošoršin ķ Sušaustur-Botswana ķ kringum 1795.  Eftir 1750 voru hin sķšarnefndu oršin stór og öflug herveldi, sem stjórnušu veišunum ķ eyšimörkinni, nautgriparįnum og koparframleišslu vestan Kanye.  Samtķmis komu ašrir kwena-menn sér fyrir ķ kringum Molepolole.  Žašan fluttist hópur žeirra til svęšis noršan Shosohong, žar sem žetta fólk var kallaš ngwato.  Um 1795 hafši hópur žessa ngwato-fólks flutzt noršvestur aš Ngami-vatni og stofnaš rķki žar.

Strķšsįstand.  Rįn og gripdeildir fęršust ķ vöxt inn ķ land frį ströndum Mosambķk, Höfšanżlendu og Angóla eftir 1750.  Um aldamótin 1800 lįgu ngwaketse-menn undir įrįsum ręningja frį Höfšanżlendunni.  Įriš 1824 réšust kololo-menn, sem var bardagažjóš ķ landaleit, į ngwaketse-fólkiš.  Hinn mikli strķšsmašur, Makaba II, konungur hgwaketse-manna, féll en žegnum hans tókst aš hrekja kololo-menn af höndum sér til noršurs meš gagnįrįs 1826.

Kololo-menn héldu įfram ķ gegnum Shoshong aš Boteti-įnni og rįku tawana-menn til noršurs.  Kolol-menn settust aš viš Chobe-įna ķ kringum 1835 og nįšu yfirrįšum inn ķ Efri-Zambezi, žar til lozi-menn, sem voru žegnar žeirra, rįku žį af höndum sér 1864.  Hernašaržjóšflokkurinn ndebele undir forystu Mzilikazi, tók viš af Kolol-fólkinu og settist aš į Butua-svęšinu ķ Vestur-Zimbabwe 1838-40, eftir aš hafa sigraš rozvi-menn žar.

Velmegandi verzlunargošorš.  Tswana-gošoršin (ngwaketse, kwena, ngwato og tawana) voru endurreist į fimmta įratugi 19. aldar eftir aš styrjöldunum lauk.  Žau voru ķ haršri samkeppni um vaxandi verzlun meš fķlabein og strśtsfjašrir, sem voru fluttar meš vögnum til Höfšanżlendu ķ sušri.  Um žessar verzlunarleišir komu trśbošar til Botswana og bśar settust aš ķ Transvaal ķ austri.

Merkast konungur tswana-manna į žessu skeiši var Sechele (1829-92), sem réši kwena-mönnum ķ kringum Molepolole.  Hann tók upp samband viš brezka kaupmenn og trśboša og lét David Livingstone skķra sig til kristni.  Hann baršist einnig viš bśa, sem reyndu aš klófesta fólkiš, sem flśši frį Transvaal til aš gerast žegnar hans.  Seint į įttunda įratugi 19. aldar misstu kwena-menn verzlunina til ngwato-manna undir stjórn Khama III, konungs (1872-73; 1875-1923).  Hann stżrši rķki, sem nįši aš landamęrum Tawana-manna ķ noršvestri, lozi-manna ķ noršri og ndelbele-manna ķ noršaustri.

Brezkt verndarsvęši.  Hvķti nįmu- og mįlmleitarmenn flęddu inni ķ Botswana į įrunum 1867-69 til aš hefja gullnįm į miklu dżpi viš Tati ķ grennd viš Francistown.  Gullęšiš stóš stutt og demantanįmurnar viš Kimberley, sunnan Botswana, uršu ašališnašarsvęši sunnanveršrar Afrķku frį įrinu 1871.  Farandverkamenn frį Botswana og löndum lengra ķ noršri streymdu til Kimberley og sķšar til gullnįmanna ķ Transvaal.

Kapphlaupiš um Afrķku į nķunda įratugi 19. aldar leiddi til žżzkra yfirrįša ķ Sušvestur-Afrķku.  Žessi nżja, žżzka nżlenda ógnaši bśum ķ sķnu sjalfstęša rķki ķ Transvaal handan Kalahari-eyšimarkarinnar.  Bretar ķ Höfšanżlendu brįst viš meš žvķ aš nota višskipta- og trśbošssambönd sķn ķ tswana-gošoršunum til aš halda leišum um Botswana opnum til frekari landvinninga ķ įtt aš Zimbabwe og Zambezi.  Įriš 1885 lżstu Bretar žvķ yfir, aš tswana-svęšiš og Kalahari noršur aš svęši ngwato-manna vęri verndarsvęši žeirra.  Žaš var stękkaš aš įnum Tawana og Chobe įriš 1890.

Nżlenduvęšing Breta var į höndum stórra fyrirtękja eins og Sušur-Afrķkufélagsins, sem notaši leišina um verndarsvęšiš Bekuanaland til aš gera Zimbabwe (sķšar Ródesķa) aš nżlendu įriš 1890.  Verndarsvęšiš sjįlft laut brezku krśnunni og landnįm hvķtra manna var takmarkaš viš fį svęši į mörkum žess.  Įkvöršun um žetta verklag var tekin į fundi žriggja tswana-konunga og brezku krśnunnar ķ London 1895 eftir aš reynt var aš fela Sušur-Afrķkufélaginu yfirrįšin.  Konungarnir uršu engu aš sķšur aš samžykkja lagningu jįrnbrautar til Ródesķu um lönd sķn.

Brezka stjórnin leit į stöšu verndarsvęšisins sem tķmabundna žar til žaš yrši sett undir stjórn Ródesķu eša yrši sķšar (eftir 1910) hluti af Bandalagi Sušur-Afrķku.  Žess vegna hélt ašalstjórnsetur landsins įfram aš vera ķ Mafeking (Mafikeng) utan landamęra žess ķ Sušur-Afrķku frį 1895-1964.  Žróun fjįrfestinga og stjórnsżslu innan verndarsvęšisins var haldiš ķ lįgmarki, žannig aš um afturför var aš ręša.  Žaš var ekkert annaš en sušurafrķsk annexķa, sem skaffaši ódżrt vinnuafl og jįrnbrautarleiš til Ródesķu.  Skammvinnar tilraunir til stjórnsżsluumbóta og nįmuvinnslu og framfara ķ landbśnaši į fjórša įratugi 20. aldar ollu mögnušum deilum mešal tswana-höfšingjanna, žvķ žeir töldu. aš žęr efldu völd nżlenduherranna og ykju ašstreymi hvķtra landnema.  Skipting verdarsvęšisins ķ įtta sjįlfstjórnarsvęši ęttbįlkanna, fimm bśsetusvęši hvķtra bęnda og eignarlönd krśnunnar hélzt óbreytt.

Įhrif og hagsmunir Sušur-Afrķku ķ Bekuanalandi komu skżrt ķ ljós įriš 1950.  Žegar Brezka stjórnin įkvaš aš meina Seretse Khama ašgang aš höfšingjaembęttinu į svęši ngwato-manna og sendi hann ķ sex įra śtlegš frį Botswana, ollu ašgerširnar pólitķskri ólgu ķ Bretlandi og samveldinu öllu.  Skjölum varšandi žetta mįl var haldiš leyndum en leiddu sķšar ķ ljós, aš til žessarar rįša var gripiš til aš frišžęgja Sušur-Afrķkumenn, sem voru andsnśnir giftingu Seretse Khama og hvķtrar konu frį Englandi į sama tķma og žeir voru aš ryšja ašskilnašarstefnu sinni braut (apartheid).

Į sjįlfstęšisbraut.  Frį sķšari hluta sjötta įratugarins var ljóst aš Bekunaland gęti ekki oršiš hluti af Sušur-Afrķku og yrši aš žróast ķ įtt til pólitķsks- og efnahagslegs sjįlfstęšis.  Stušningsmenn Seretse Khama stofnušu stjórnmįlahreyfingu 1952 og žjóšernisvakningar gętti jafnvel hjį leištogum ęttbįlkanna.  Samningar milli ngwato-ęttbįlkanna um koparnįm voru undirritašir įriš 1959.  Löggjafaržingi var loks komiš į koppinn 1961 eftir takmarkaša kosningar.  Žjóšarflokkur Bekuanalands var stofnašur 1960 og Lżšveldisflokkur Bekuanalands (Seretse Khama) 1962.

Eftir langa andstöšu gegn stjórnarskrįrlegri framžróun įšur en efnahagur landsins stęši undir henni fóru Bretar aš żta į pólitķskar breytingar 1964.  Nż höfušborg byggšist hratt upp ķ Gaborone.  Bekuanaland fékk eigin stjórn įriš 1965.  Žį réši Lżšręšisflokkurinn meš Seretse Khama sem forsętisrįšherra.  Įriš 1966 var nafniš Lżšveldiš Botswana tekiš upp og Seretse Khama varš fyrsti forseti žess.

Fyrstu fimm įr sjįlfstęšisins voru Botswanabśar hįšir fjįrhagslegum styrkjum frį Bretlandi til aš standa undir kostnaši viš stjórn landsins og žróuninni.  Įętlanir um efnahagsmįlin voru geršar fyrir įrabiliš 1967-71 eftir aš demantar fundust ķ Orapa.  Įriš 1969 var samiš um sérįkvęši ķ tollabandalagslögum viš Sušur-Afrķku, svo aš rķkiš nyti meiri įgóša af auknum innflutningi og śtflutningi mįlmgrżtis og demanta ķ staš žess aš fį fasta hlutfallstölu frį bandalaginu.

Eftir 1969 lék Botswana veigameira hlutverk ķ stjórnmįlum heimsins sem lżšveldi įn kynžįttafordóma ķ Sušur –Afrķku.  Yfirvöld Sušur-Afrķku uršu aš hętta aš mótmęla byggingu vegar milli Botswana og Zambķu, sem tengdist ekki jįrnbrautinni eša veginum til Ródesķu, fyrir bandarķskt fé.  Eftir 1974 sameinušust Botswana, Zambķa og Tansanķa og sķšar Mósambķk og Angóla ķ įtaki til aš stušla aš lżšręšisstjórnum ķ Zimbabwe, Namibķu og Sušur-Afrķku.

Hagvöxtur var 12-13% į įri og Botswana gat fęrt śt kvķarnar ķ nįmuvinnslu og lįgmarksfélagsžjónustu.  Fleiri demantanįmur voru nżttar į tiltölulega hagstęšan hįtt fyrir land og žjóš og minna aršbęrar nikkel- og koparnįmur viš Selebi-Phikwe.  Lżšręšisflokkurinn naut stušnings meirihluta žjóšarinnar, žótt Žjóšarflokkurinn (BNF = Botswana National Front; stofnašur 1965), yrši veršugur andstęšingur eftir 1969.

Sķšla į įttunda įratugnum hófst borgarastyrjöld ķ Ródesķu og óeiršir ķ borgum Sušur-Afrķku, sem ollu straumi flóttamanna til Botswana.  Eftir aš Botswana stofnaši eiginn her, réšuist ródesķskir hermenn yfir landamęrin og slįtrušu 15 botswönskum hermönnum ķ skyndiįrįs viš Leshomo-hrygginn sunnan Kazungula ķ febrśar 1978.  Botswana įtti hlut aš lokasamningunum eftir strķšiš ķ Ródesķu, sem leiddu til sjįlfstęšis Zimbabwe įriš 1980.  Mikilvęgasta framlag Botswana var aš stofna til Rįšstefnu um žróunarsamhęfingu ķ Sušur-Afrķku (SADCC = Southern African Development Coordination Conference) til aš huga aš framtķšarverkefnum žessa heimshluta.  Hugmyndin aš baki henni, samkvęmt skżringum Seretse Khama forseta, var aš samręma mismunandi efnahagskerfi fremur en aš stušla aš sameiginlegum markaši ķ Sušur-Afrķku.  Öll rķki į svęšinu, nema Sušur-Afrķka og Namibķa, stofnušu SADCC įriš 1980 til aš vinna aš sameiginlegum hagsmunamįlum, einkum flutningaleišum til og frį höfnum ķ Mósambķk.

Seretse Khama dó įriš 1980 og eftirmašur hans var Quett Masire, sem hafši veriš hęgri hönd hans sķšan 1965.  Efnahagurinn tók fjörkipp eftir tķmabundna lęgš ķ śtflutningi demanta og nautakjöts ķ upphafi įrs nķunda įratugarins.  Bśist var viš minni hagvexti eša jafnvel efnahagslęgš snemma į tķunda įratugnum.  Biliš milli rķkra og fįtękra vex stöšugt.  Rósturnar ķ Sušur-Afrķku bitnušu į nįgrannarķkjunum, žegar sušurafrķskar herdeildir fóru rįnshendi innan landamęra žeirra.  Ķ tveimur slķku ķ Gaborone įriš 1985 og 1986 voru 15 borgarar drepnir.  Sambśšin viš Sušur-Afrķku snarbatnaši eftir aš lżšręši var tekiš žar upp.