Zermatt, ķ kantónunni Wallis, er ķ 1.620 m hęš yfir sjó.  Ķbśafjöldinn er u.ž.b. 3.000.  Fjallažorpiš Zermatt (Zur Matte) er mešal fręgustu feršamannastaša Sviss og fjallamenn, sem hyggjast klķfa **Matterhorn flykkjast žangaš.  Zermatt er ķ enda Nikolaidals.  Hęgt er aš aka ķ bķl til Täsch og žašan meš hestvögnum til Zermatt, sem er bķlalaus bęr.  Milli gamalla og vešrašra timburhśsa eru mprg hótel, sem falla vel aš umhverfinu.  Fjöldi tog- og svifbrauta tengir bęinn viš vetrar- og sumargöngusvęši.  Ašstaša til skķšaiškana er afbragš (langar brautir).

Allt fram undir lok mišalda huldu jöklar minni svęši og trjįlķnan var ķ 2.600 m hęš yfir sjó.  Žį var létt aš fara um Theodulskaršiš, sem var m.a. notaš į rómverskum tķma.  Zermatt var fyrst getiš undir latneska heitinu Pratoborgno įriš 1218.  Hinar 100 fjölskyldur, sem bjuggu žar žį, keyptu sig undan yfirrįšum valdhafanna ķ Rhōnedalnum fram į 17. öld og myndušu sjįlfstęša borgarastétt.  Hinn eini, sem fékk aš ganga ķ hana eftir 1618, var hóteleigandinn Seiler.  Frį 1830 geršu Englendingar Zermattfjöllin ašgengileg meš žvķ aš klķfa 31 af 39 kunnum tindum į svęšinu, įriš 1830 Breithorn, 1855, Monte Rosa, 1865 Matterhorn.  Įriš 1854 opnaši hiš fręga fjalla-mannahótel 'Monte Rosa' og įriš 1891 var lögš jįrnbraut frį St. Niklaus, 1898 Gornerhryggjar-brautin og sama įr fóru skķšamenn aš gera vart viš sig, en uppbygging skķšastaša hófst žó ekki fyrr en  įriš 1927.

Žarna eru óteljandi möguleikar til ferša meš tog- og svifbrautum um allt fjalllendiš umhverfis, m.a. į **Dufourspitze 4.634 m, sem er hęsta fjall Sviss.