Zermatt, ķ kantónunni Wallis, er
ķ 1.620 m hęš yfir sjó. Ķbśafjöldinn
er u.ž.b. 3.000. Fjallažorpiš
Zermatt (Zur Matte) er mešal fręgustu feršamannastaša Sviss og
fjallamenn, sem hyggjast klķfa **Matterhorn flykkjast žangaš.
Zermatt er ķ enda Nikolaidals.
Hęgt er aš aka ķ bķl til Täsch og žašan meš hestvögnum
til Zermatt, sem er bķlalaus bęr.
Milli gamalla og vešrašra timburhśsa eru mprg hótel, sem
falla vel aš umhverfinu. Fjöldi
tog- og svifbrauta tengir bęinn viš vetrar- og sumargöngusvęši.
Ašstaša til skķšaiškana er afbragš (langar brautir).
Allt fram undir lok mišalda huldu
jöklar minni svęši og trjįlķnan var ķ 2.600 m hęš yfir sjó.
Žį var létt aš fara um Theodulskaršiš, sem var m.a. notaš
į rómverskum tķma. Zermatt
var fyrst getiš undir latneska heitinu Pratoborgno įriš 1218.
Hinar 100 fjölskyldur, sem bjuggu žar žį, keyptu sig undan
yfirrįšum valdhafanna ķ Rhōnedalnum fram į 17. öld og myndušu sjįlfstęša
borgarastétt. Hinn eini,
sem fékk aš ganga ķ hana eftir 1618, var hóteleigandinn Seiler.
Frį 1830 geršu Englendingar Zermattfjöllin ašgengileg meš žvķ
aš klķfa 31 af 39 kunnum tindum į svęšinu, įriš 1830 Breithorn,
1855, Monte Rosa, 1865 Matterhorn.
Įriš 1854 opnaši hiš fręga fjalla-mannahótel 'Monte Rosa'
og įriš 1891 var lögš jįrnbraut frį St. Niklaus, 1898
Gornerhryggjar-brautin og sama įr fóru skķšamenn aš gera vart viš
sig, en uppbygging skķšastaša hófst žó ekki fyrr en
įriš 1927.
Žarna
eru óteljandi möguleikar til ferša meš tog- og svifbrautum um allt
fjalllendiš umhverfis, m.a. į **Dufourspitze 4.634 m, sem er hęsta
fjall Sviss. |