Nagorno-Karabakh er 4400 km² héraš ķ Sušvestur-Azerbaijan noršaustan Karabakh-fjallgaršisns, sem tilheyrir Lęgri-Kįkasusfjöllum.  Hann teygist frį brśnum Kįkasusfjalla nišur į lįglendiš viš Kuraįna.  Landslagiš skiptist ķ steppur Kuralįglendisins, žéttvaxna eikarskóga, birkiskóga (Carpinus) og beykiskóga nešantil ķ fjöllunum, en ofar vaxa birkitré og žar eru góšir hagar.  Tindar Karabakh-fjallgaršsins rķsa hęst ķ Gyamysh (2734m).  Ķ dölunum er mikiš ręktaš af vķnviši og įvöxtum auk mórberja fyrir silkiorminn.  Talsvert er um kornrękt, nautgripa-, saušfjįr- og svķnarękt.  Nokkur léttur išnašur er stundašur ķ hérašinu og žar er fjöldi matvęlaverksmišja.  Xankändi (fyrrum Stepanakert) er ašalmišstöš išnašar hérašsins.

Sögulegt nafn žessa svęšis er Artsakh.  Rśssar nįšu žvķ į sitt vald įriš 1813 og įriš 1923 varš žaš aš heimastjórnarsvęši ķ lżšveldinu Azerbaijan (SSR), žótt 80% ķbśa žess vęru Armenar.  Karabakh-fjallgaršurinn einangraši žaš frį Armenķu ķ vestri, žannig aš žar var eftir minnihlutahópur ķ Azerbaijan.  Ekki fór hįtt um žróunina ķ žessum landshluta į dögum Sovétrķkjanna en įriš 1988 fóru žjóšernissinnašir Armenar aš krefjast sameiningar viš Armenķu en męttu mikilli mótspyrnu stjórna Azerbaijan og Sovétrķkjanna.  Įgreiningur jókst og žegar Azerbaijan og Armenķa uršu sjįlfstęš lżšveldi įriš 1991 hófst strķš ķ Nagorno-Karabakh.  Um mišjan tķunda įratuginn hafši armenskum hersveitum ķ hérašinu, meš stušningi Armenķu, tekizt aš nį undir sig mestum hluta Sušvestur-Azerbaijan og nįš žvķ aš tengja Nagrono-Karabakh landfręšilega viš Armenķu.