Portśgalinn Ferdinand Magellan fann eyjarnar 1521 ķ nafni Spįnverja og įriš 1565 tókst žeim aš leggja undir sig nokkrar hinna syšri žeirra.  Nęstu įrin fęršu žeir śt kvķarnar til hinna eyjanna, nema Mindanao og Sulueyja, sem vöršust fram į 19.öld.  Spįnverjar brutu ķbśana til hlķšni og kristnušu žį į óvęginn hįtt.

Fyrstu merkin um sjįlfstęšiskröfur var uppreisn 200 filipķskra hermanna įriš 1872.  Tįkn frelsisbarįttunnar varš rithöfundurinn José protasio Rizal, sem krafšist félagslegra umbóta įsamt fylgismönnum sķnum.  Eftir handtöku og aftöku Rizals įriš 1896 uršu vķša uppžot, sem uršu aš stöšugri frelsisbarįttu.  Meš ašstoš BNA, sem įttu ķ strķši viš Spįnverja, tókst Filipseyingum aš sigra nżlenduherrana og lżstu yfir sjįlfstęši 12. jśnķ 1898.

Žvert ofan ķ gefin loforš višurkenndu BNA ekki sjįlfstęšisyfirlżsinguna og žau tryggšu sér yfirrįš yfir Filipseyjum viš frišarsamningana viš Spįnverja ķ Parķs.  Eyjaskeggjar böršust įfram fyrir frelsi til 1902.  Žegar žaš bar ekki įrangur, var samiš um żmsar umbętur og tilhlišranir.  Įriš 1916 fengu Filipseyjar takmarkaša sjįlfstjórn og įriš 1934 heimastjórn.  Japanar réšu lögum og lofum ķ seinni heimsstyrjöldinni.  Žeir hófu hernaš sinn ķ Sa-Asķu į Filipseyjum.  BNA hröktu žį į braut ķ febrśar 1945.

Fyrir s.hst. hafši Filipseyjum veriš lofaš sjįlfstęši, sem sķšan var lżst yfir 4. jślķ 1946.  Samningur frį 1947 tryggir BNA 23 her-stöšvar į eyjunum ķ 99 įr.  Filipseyingar sęttu sig ekki viš žessa stefnu rķkisstjórnar sinnar og geršu uppreisn įriš 1950, sem BNA ašstošušu viš aš bęla nišur.  HUK, samtök gegn japanska hernįms-lišinu, stóšu fyrir henni og stöšugri ólgu og mótmęlum sķšan.

Įriš 1965 tók Fernando Marcos viš embętti forseta og spilling og óreiša einkenndi feril hans.  Vķša kom til uppreisna gegn stjórn hans og 1972 lżsti hann yfir herlögum, en įriš įšur afnam hann borgararéttindi.  Herlögum var aflétt 1981.  Nż stjórnarskrį frį 1973 fékk forsetanum nįnast alręšisvald og fjöldafangelsanir hófust.  Lżšręši var ašeins til į pappķrunum.  Samtķmis hófu ķslamskir ašskilnašarsinnar į Mindanao (Moros) uppreisn gegn stöšugt fleira ašfluttu, kristnu fólki, žannig aš herinn varš aš dreifa kröftum sķnum til aš reyna aš koma į reglu žar.

Stjórn og her Filipseyja stóš fyrir morši Beniquo Aquino įriš 1983.  žaš leiddi til algerrar upplausnar og višskiptakreppu.  50-70% ķbśanna lifa undir fįtęktarmörkum.  Marcos var hrakinn ķ śtlegš og Corason Aquino (kona) var kjörin forseti ķ lżšręšislegum kosningum og alręšisįkvęši stjórnarskrįrinnar afnumin.