Indķįnarnir, sem bjuggu į Wyoming-svęšinu įšur en Evrópumenn komu til sögunnar voru  ašallega shoshone, crow, cheyenne og arapaho.  Įriš 1803 eignušust BNA landiš austan meginlandsskilanna viš Louisiana-kaupin af Frökkum.  Fyrsti hvķti mašurinn, sem fór um žetta svęši var John Colter, skinnaveišimašur, sem feršašist upp meš Bighorn-įnni įriš 1807.

įriš 1811 fór leišangur skinnakaupmanna um svęšiš undir stjórn Wilson Price Hunt.  Nęsta įr fóru nokkrir mešlimir žessa leišangurs aftur į žessar slóšir og fóru lķklega um Sušurskaršiš ķ fjöllunum.  Sķšar varš žaš mikilvęgur hluti hinnar svonefndu Oregon-leišar.  Žegar Laramie-virkiš var byggt įriš 1834 var žegar oršin talsverš umferš skinnakaupmanna um skaršiš og į fimmta įratugi 19. aldar lįg leiš landnema og gullleitarmanna į leiš til Oregon, Kalifornķu eša Salt Lake City ķ Utah um žaš.  Įriš 1845, žegar Texas varš 28. fylki ķ BNA var stór hluti snišinn af žvķ noršanveršu og varš sķšar hluti af Wyoming.  Įri sķšar létu Bretar noršvesturhorn Wyoming af hendi en žessi skiki hafši veriš deiluefni og lį undir Oregon-sżslu.

Eftir Mexķkóstrķšiš (1848) fengu BNA sušvesturhluta Wyoming frį Mexķkó.  Žį dró śr andstöšu indķįna gegn landnįmi og įriš 1868 varš Wyoming aš héraši meš 60.000 ķbśa.  Įriš 1869 varš žing Wyoming fyrsta stjórnsżslusvęšiš ķ BNA – e.t.v. ķ heiminum – til aš veita konum kosningarétt.  Lagning Union Kyrrahafsjįrnbrautarinnar ķ gegnum hérašiš 1867-68, gullfundir og vķšįttumikil, frķ landsvęši voru hvatning til landnįms.  Nęstu įrin žróašist mikilvęg ręktun nautgripa.  Landnemar, sem höfšu fengiš frķum landskikum śthlutaš samkvęmt lögum, lentu ķ śtistöšum viš stórlandeigendur og kśreka žeirra vegna beitarlands og žaš kom til blóšugra įtaka (nautgripastrķšiš 1892) ķ Jonson-sżslu, žegar fulltrśar eigenda hjaršanna réšist inn ķ sżsluna til aš hrekja landnemana brott į žeim forsendum, aš žeir vęru landtökumenn og žjófar.  Bandarķkjaher kom į lögum og reglu.  Saušfjįrbśskapur varš einnig mikilvęgur ķ hérašinu og deilur risu milli nautgripa- og saušfjįrbęnda vegna beitarlanda og stóšu ķ mörg įr og oft kom til blóšugra įtaka.

Wyoming varš fylki ķ BNA įriš 1890.  Žaš var fyrsta fylkiš til aš kjósa konu ķ embętti fylkisstjóra, Nellie Tayloe Ross, sem tók viš embęttinu eftir lįt eiginmanns sins til aš ljśka kjörtķmabili hans (1925-27).

Allt frį upphafi hafa strjįlbżlar aušnir Wyoming skapaš mikil aušęfi meš ręktun, kvikfjįrrękt, timbre og olķu.  Efnahagurinn blómstraši fyrir sķšair heimstyrjöldina og enn vęnkašist hagurinn eftir strķš, žegar trona (sódablandaš) og śran fundust ķ jöršu.  Įriš 1960 var byggš mikilvęg flugskeytaherstöš į Cheyenne-svęšinu.  Nįttśruvernd tengd vatnsbśskap fylkisins hefur veriš ofalega į baugi sķšan į įttunda įratugnum.  Žį hękkaši olķuverš verulega og efnahagurinn blómstraši en hagvöxturinn minnkaši į nķunda įratugnum og ķbśum fylkisins fękkaši.