Grunnt Aralvatniš (śzbeska = Orol) var fyrrum fjórša stęrsta stöšuvatn heims.  Aš žvķ liggja rķkin Ķran, Uzbekistan, Rśssland og Azerbaijdzhan.  Žaš er į óašlašandi loftslagssvęši ķ Miš-Asķu austan Kaspķahafs.  Vatniš er įhugavert višfangsefni fyrir vķsindamenn, vegna žess, hve mikiš žaš minnkaši į sķšari helmingi 20. aldar.  Žessar breytingar eru aš mestu afleišing įveitukerfa viš įrnar, sem renna ķ žaš (Syr Darya og Amu Darya).  Viš vatniš rķkir eyšimerkur-meginlandsloftslag meš miklum hitasveiflum, köldum vetrum, heitum sumrum og lķtilli śrkomu. 

Mešalįrsśrkoman er ekki nema 100 mm og nemur ašeins broti af uppgufun śr vatninu.  Vatnsbśskapurinn byggist aš langmestu į įnum (80%), sem til žess falla, og uppgufuninni.  Žessir žęttir voru fyrrum ķ jafnvęgi, žannig aš flatarmįl žess breyttist lķtiš.  Loftslagiš gęti haft talsverš įhrif į vatnsbśskapinn sé litiš til lengri tķma.  Öldum saman hafa sveiflurnar nįš 6 metrum, žótt merki sjįist um ašeins 3 m hęšarmun yfirboršsins į sumum skeišum.

Įriš 1960 stóš vatnsborš Aralvatns 53 hęrra en mešalsjįvarbor og flatarmįl žess var 68.000 km².  Mesta lengd žess frį noršri til sušurs var 435 km og mesta breidd 290 km.  Mešaldżpi vatnsins žį var 16 m en mesta dżpi mešfram vesturbakkanum 69 m.  Noršurbakkinn var mishęšóttur og skorinn vķkum og vogum.  Lįglendur og óreglulegur austurbakkinn rofnaši ķ noršri ķ stóru óshólmasvęši Syr Darya og aš sunnanveršu var grunnt flęšiland.  Óshólmar Amu Darya į sušurbakkanum voru ekki smęrri ķ snišum en óshólmar Syr Darya og meš vesturbakkanum var hin 250 m hįa Ustyurt-hįslétta.

Lęgš Aralvatnsins myndašist ķ upphafi ķsaldar (fyrir u.ž.b. 1,6 miljónum įra) viš mikiš sig og fylltist af vatni, sem Syr Darya flutti ķ hana.  Sķšla į ķsöld (fyrir u.ž.b. 140 žśsund įrum žar til fyrir 10 žśsund įrum) fór Amu Darya aš renna til vatnsins eftir aš hśn skipti tķmabundiš um farveg frį žvķ aš renna til Kaspķahafs.  Allt frį lokum sķšasta kuldaskeišs ķsaldar (fyrir u.ž.b. 10.000 įrum) hafa bįšar įrnar runniš til Aralvatns og višhaldiš vatnsborši žess.

Eftir 1960 var fariš aš beina miklu vatni frį įnum Syr Darya og Amu Darya til įveitna į leiš žeirra.  Sovétstjórnin įkvaš aš beitilöndum ķ Uzbekistan, Kazakhstan og Turkmenistan skyldi breytt ķ akra meš žessum įveitum og dró žar meš śr vatnsmagninu, sem féll til Aralvatns.  Į nķunda įratugnum žornušu žessar įr aš mestu upp į sumrin įšur en žęr nįšu til vatnsins, sem lét fljótt į sjį, žegar uppgufunin var oršin meiri en ašstreymiš.

Ķ lok nķunda įratugarins hafši vatnsmagniš minnkaš um helming.  Salt- og steinefnainnihald vatnsins jókst gķfurlega, žannig aš žaš varš ódrykkjarhęft og lķfrķki žess breyttist stórkostlega.  Žaš var ekki lengur lķfvęnlegt fyrir fyrrum gnęgšir af styrju, karfa og fleiri fisktegundir, sem fiskimenn allt ķ kringum vatniš byggšu afkomu sķna į.  Hafnirnar ķ Aral į noršurbakkanum og Muynoq į sušurbakkanum standa nś tugi kķlómetra frį vatninu.  Margir ķbśanna viš vatniš fluttust brott.  Įhrif minnkunar vatnsins į loftslagiš voru lķka afdrifarķk, žvķ žaš varš kaldara į veturna og heitara į sumrin.

Įriš 1989 skiptist Aralvatn ķ tvo hluta, stęrri ķ noršri og minni ķ sušri, sem innihéldu bįšir žrefalt saltmagn mišaš viš męlingar frį sjötta įratugnum.  Įriš 1992 var heildarflatarmįliš komiš nišur ķ 13.000 km² og mešalhęš žess yfir sjó hafši lękkaš um 15 m.  Ķ rķkjunum umhverfis vatniš hafa stjórnvöld hvatt til vatnsparnašar, žannig aš meira renni til vatnanna tveggja.  Rįšstafanir ķ žessa įtt bęttu svolķtiš śr skįk, žótt žęr nęgšu hvergi.  Įriš 1994 tilnefndu žessi rķki fólk ķ nefnd, sem įtti aš samręma ašgeršir til aš bjarga Aralvatni og žaš hefur reynzt hęgara sagt en gert.

Sķšla į tķunda įratugnum varš Vozrozhdenya-eyja ķ Aralvatni mišpunktur athygli nįttśruverndarsinna.  Nafn vatnsins er komiš śr kyrgżzku (Aral-Denghiz = Eyjasjór), sem er réttnefni, žvķ žar voru rśmlega 1000 eyjar, sem voru rśmlega 1 hektari aš stęrš hver.  Margar žeirra eru oršnar landfastar.  Įriš 1999 skildu ašeins 6 km Vozrozhdenyaeyju frį landi.  Žetta var įhyggjuefni vegna žess, aš Sovétstjórnin hafši lįtiš gera tilraunir meš efnavopn į henni ķ kalda strķšinu.  Auk tilraunanna meš sżkla, sem valda „tulremia” og svartadauša var miltisbrandur einnig uršašur į eyjunni į nķunda įratugnum.  Įriš 1999 var uppgötvašist, aš hann var enn žį sprelllifandi.  Vķsindamenn óttast, aš villt dżr beri hann meš sér frį eyjunni, žegar hśn veršur landföst.

Önnur umhverfisvandamįl hafa einnig valdiš  miklum įhyggjum.  Ķ lok aldarinnar var Aralvatn oršiš žrķskipt.  Vatnsboršiš var 36 m yfir sjįvarmįli og vatnsmagniš ķ heild ašeins 25% af žvķ sem žaš var fyrir 1960.  Sįralķtiš vatn barst um Syr Darya og Amu Darya til vatnsins og žaš leit śt fyrir aš žarna myndašist eyšimörk į nęstu tveimur til žremur įratugum.  Talsvert fór aš bera į heilsubresti mešal ķbśanna viš vatniš.  Karakalpakfólkiš viš sušurenda žess varš illa śti ķ sandstormum, sem bįru meš sér eitraš ryk, mengaš salti, tilbśnum įburši og skordżraeitri, žannig aš tķšni hįlskrabbameins, hvķtblęšis og nżrnasjśkdóma jókst gķfurlega.  Barnadauši į žessu svęši er einhver hinn mesti ķ heimi.

27.10.09.  Aralhafiš ķ Kazakstan er smįmsaman aš endurnżjast eftir aš Alžjóšabankinn og rķkisstjórn landsins reistu stķflu sem veitir vatni ķ žaš į nżjan leik.   Aralhaf var eitt sinn fjórša stęrsta innhaf jaršarinnar. Sovétrķkin breyttu hinsvegar farvegi įa og fljóta sem ķ žaš runnu, til žess aš vökva gķfurlega bómullarakra sķna. Žaš varš til žess aš hafiš minnkaši um nķutķu prósent.  Hafsbotninn varš eyšimörk sem hiršingjar gengu yfir meš ślfalda sķna.  Mikil og góš fiskveiši var ķ Aralhafi į sķnum tķma og bęir og borgir į bökkum žess. Žaš fór nęr allt ķ eyši.  En žótt nś sé fariš aš vökna į nżjan leik munu mörg įr lķša įšur en Aralhaf nęr sķnu fyrra horfi, ef žaš gerist žį nokkurntķma. Blįfįtękir ķbśarnir eru žó farnir aš eygja von. (Óli Tynes ķ Vķsi, netśtgįfu).