Samtķmis mishrašfara žróun strandhérašanna uršu talsveršar breytingar innar ķ landinu.  Haft var eftir forsętisrįšherra Breta, William Ewart Gladstone, žegar hann frétti aš Žjóšverjar hefšu įhuga į stofnun nżlendna ķ Austur-Afrķku įriš 1881, aš hann óskaši žeim góšs gengis.  Nęsta įr sendu Žjóšverjar leišangur, grįan fyrir jįrnum, undir stjórn dr. Gustavs Fischers.  Hann ruddi sér braut aš Naivashavatni viš landamęri il-Purrko svęšisins, sem maasaimenn réšu.  Žeir sįtu fyrir leišangrinum viš gljśfur, sem er kallaš „Vķtishliš” og sigrušu liš Fishers viš hįan klett, sem heitir sķšan Fishersturninn.

Nęstur ķ röšinni til aš glķma viš maasaimenn var skozkur nįttśrufręšinemi.  Hann leiddi leišangur, sem hafši ašeins fjóršungs styrk hins žżzka.  Žessum atburši hafši ašalgaldramašur maasaimanna, Mbatyan, spįš.  Hann hafši séš fyrir žrjįr miklar plįgur śr noršri og aš žęr myndu nęstum śtrżma ęttbįlki hans.  Žeir, sem eftir lifšu, myndu verša vitni aš śtbreišslu evrópskrar sišmenningar ķ Kenya.  Žaš fór eftir og byrjaši meš bólusótt, sem geisaši ķ Maasaihérušunum og fyrstu atrennu hvķtu mannanna, sem hinn brezkfęddi Joseph Thomson, žį 29 įra, leiddi.  Hann, rķšandi į asna, og rytjulegur her hans brutust inn į maasaislóšir ķ marz 1883 į vegum Konunglega landfręšifélagsins.  Hann var sonur fįtęks steinsmišs frį Dumfriesshire ķ Skotlandi.  

Honum tókst aš komast aš sem ašstošarmašur nįttśrufręšinga ķ leišangri til Miš-Afrķkuvatnanna įriš 1875.  Fimm įrum sķšar var hann eini reyndi Afrķkufarinn, sem vildi fara į vit maasaimanna įn stórskotališs.  Meš honum fóru 143 karlmenn og ašeins fįir žeirra kunnu aš hleypa af riffli.  Nęstrįšandi hans var ólęs Möltumašur, sjómašurinn James Martin.  Hann lżsti liši sķnu sem hafnarrónum frį Sansibar.  Žeir geršu uppreisn gegn Joseph, žegar žeir höfšu lagt fįa kķlómetra aš baki į leišinni til Taveta, sem var fyrsti įfangi į vagnaleišinni til Tanganaķkavatns.  Forsprakkar uppreisna voru oftast hengdir ķ nęsta tré, en Joseph vildi reyna aš beita skozkri samningslipurš sinni og reyndi aš tala um fyrir mönnum sķnum.  Žeir skildu ekki eitt einasta orš en féllu fyrir mjśkri rödd hans.  Žeir komust aš žeirri nišurstöšu, aš ungi mašurinn, kijana, vęri kolruglašur en meš gullhjarta.

Joseph tókst aš fį žį til aš halda įfram, en žó ekki lengra en til Kibonoto, noršan Kilimanjaro.  Žar sįu žeir framverši maasaistrķšsmannanna, sem höfšu strįfellt leišangursmenn Fishers.  Joseph reyndi įrangurslaust aš tala um fyrir žeim.  Žeir ętlušu aš halda til baka til Mombasa ķ dögun nęsta dag.  Ungi Skotinn var frį sér numinn af hrifningu į maasaimönnunum.  Hann kom meš hóp žeirra til frišarhįtķšar ķ tjaldbśšum sķnum, žar sem žeir fluttu leišangursmönnum vingjarnlegar og hvetjandi kvešjur og tóku viš 10 hestburšum af varningi sem gjöfum.

Joseph sagši frį žessum atburšum ķ stórri bók eftir aš hafa lżst žeim į mun litrķkari hįtt ķ ręšu, sem hann hélt ķ Konunglega landfręšifélaginu ķ London skömmu eftir aš hann kom heim.  Hann sagši m.a.:  „Žvķ lengra sem leiš į daginn varš andrśmsloftiš lęvi blandnara.  Strķšsmennirnir uršu hįvęrari og ofstopafyllri.  Einn žeirra lagši til mķn meš spjóti vegna žess, aš ég żtti honum frį mér, og viš uršum aš hafa vopnaša vakt frį morgni til kvölds.  Aš morgni hins žrišja dags vöknušum viš upp viš vondan draum.  Viš höfšum veriš blekktir og leiddir ķ gildru.  Okkur var ljóst, aš žeir voru ķ žann mund aš rįšast į okkur til aš hefna žess, aš žeim tókst ekki aš drepa Fisher sjįlfan ķ bardaganum viš leišangur hans.  Žvert į allar įętlanir mķnar og meš žungum huga fór ég aš rįšum hugleysingjanna ķ liši mķnu og įkvaš aš snśa aftur til strandar.  Žeir hlupu mestan hluta hinnar 390 km leišar og viš komumst til baka į sex dögum”.  Joseph safnaši aš sér nokkrum mönnum ķ Mombasa og sagši viš hinn ólęsa nęstrįšanda sinn meš oršum Dicken „aš žeim legšist eitthvaš til ķ Taveta”.  Žaš ręttist og honum tókst aš slįst ķ hóp arabķskrar kaupmannalestar og komst inn ķ Maasailand.

Joseph og menn hans yfirgįfu lestina viš Kilimanjarofjall og stefndu ķ noršur, ķ beina stefnu til Amboseli viš Viktorķuvatn.  Žar byrjušu erfišleikarnir fyrir alvöru, žegar hann hitti matapatostrķšsmenn af maasaikyni.  Žeir voru teknir til fanga og uršu aš bśa viš sömu „ömurlegu” ašstęšur og žessir villimenn.  Fangarnir uršu fyrir stöšugri įreitni, žrįtt fyrir aš žeirra vęri gętt af vopnušum vöršum og žeir hefšu girt sig af meš žéttum žyrnirunnum.  Hann sagši, aš kveljendur žeirra hefšu spķgsporaš um tjaldbśširnar, stuggaš žeim til hlišar, rušzt inn ķ tjöldin og lagzt žar drulluskķtugir og leirugir ķ rśm žeirra.  Hann varš aš segjast vera yfir sig hrifinn af nęrveru žeirra og gefa žeim perlufestar til aš flżta brottför žeirra.

Hann og ašrir, sem fetušu ķ fótspor hans sķšar, bįru blendnar tilfinningar ķ brjósti til maasaimanna.  Joseph sagši maasaimenn vera ógnvekjandi en samt merkilegri og einstakari en nokkur önnur ęttkvķsl innfęddra ķ Afrķku.  Hann sagši, aš sišir žeirra, hegšun, lķkamlegt śtlit og trśarbrögš vęru įn hlišstęšu į meginlandinu.  Hann dįšist aš lķkamsbyggingu žeirra.

Joseph og mönnum hans var ekki mjög ógnaš fyrr en žeir fóru śt fyrir Misgengisdalinn mikla ķ įttina til Ol-Doinyo Keri (Randafjalls) eša Kenyafjalls eins og maasaimenn köllušu žaš.  Loftslagiš žar minnti Joseph svo į heimaslóšir, aš hann kallaši Satimafjallgaršinn Aberdares.  Hann fékk žó ekki tękifęri til aš velta sér lengi upp śr heimžrįnni, žvķ aš strķšsmenn maasai komu og létu ófrišlegar en nokkru sinni įšur.  Hann lét žetta ekki aftra sér og var į feršinni ķ mįnuš ķ višbót og hefši ekki komizt lķfs af, ef maasaimenn hefšu ekki litiš į hann sem „vitringinn śr noršri” (Laibon).  Hann beitti żmsum brögšum til aš losna śr klķpunum, sem hann kom sér ķ, s.s. meš žvķ aš frošufella meš Eno įvaxtasöltum og taka śt śr sér tvęr falskar tennur.

Hann komst aš Viktorķuvatni ķ desember 1883 og endurgerši kortiš af Austur-Afrķku meš fleiri stöšuvötnum en į hinum fyrri.  Joseph og liš hans kannaši Elgonfjall og fann hellana miklu, sem Sir Rider Haggard notaši ķ skįldsögu sķna „Hśn”.  Žar lauk hann könnun sinni og var tilbśinn aš halda til strandar į gamlįrsdag.  Hann įkvaš samt aš halda upp į įramótin į skozka vķsu en fékk hvorki fuglakjöt né hakk, žannig aš hann lét buffalasteik nęgja.  Žegar hann skaut buffalann, komst hann aš žvķ aš slķkar veišar eru ekki meš öllu hęttulausar.  Helskotiš dżriš reis upp, réšist į hann og žeytti honum hįtt ķ loft upp meš hornunum, sem borušust inn ķ rasskinnar hans.  Hann lenti į höfšinu og lį ķ hįlfgeršu losti og beiš žess aš verša trošinn til bana.  Einhver skaut į bola įšur en til žess kom og hann fékk steikina sķna.  Lišsmenn hans uršu aš bera hann į börum um Misgengisdalinn mikla til Naivasha, žar sem hann jafnaši sig um tķma viš stöšuvatniš.  Hann hresstist nógu mikiš til aš fara noršur fyrir Baringovatn og gera kort af svęšinu.  Žį fékk hann magakveisu og var viš daušans dyr vegna nišurgangs og vökvataps og var fluttur į börum alla leiš til Mombasa.  Žangaš kom hann 4. maķ 1884.  Sagan segir aš maasaimenn hafi bjargaš lķfi hans meš sśpuseyši af śldnu kjöti.

Joseph Thomson var hógvęr mašur aš ešlisfari en honum var fagnaš sem hetju, žegar hann kom til baka til Lundśna.  Ęvintżri hans ķ myrkvišum Afrķku uršu kveikjan aš safariferšum ķ Afrķku.  Rķkt fólk og stjórnmįla-menn fóru žangaš ķ hópum og žaš varš til žess, aš fariš var aš skipta žessu stóra meginlandi ķ stjórnmįlaleg įhrifasvęši.  Įšur en safariferširnar hófust fóru tveir leišangrar til aš kortleggja svęši austan leišarinnar, sem Joseph Thomson fór.  Biskupinn James Hannington fór žangaš til aš stofna biskupsdęmi ķ Śganda įriš 1885.  Ķ ferš sinni fann hann stöšuvatn viš rętur Baringo, sem Joseph hafši yfirsézt og var sķšar nefnt Hanningtonvatn.  Nś heitir žaš Bogoriavatn.  Sķšan fór hann alla leiš aš Nķl, žar sem hann var drepinn og žar meš varš ekkert śr megintilgangi feršar hans.

Nęsta įr var hafinn undirbśningur aš safariferš um Kikuyusvęšiš og įfram aš Turkanavatni, sem var enn žį kallaš Embasso Narok (Svartavatn) mešal maasaimanna.  Stjórnandi žessa 700 manna leišangurs var rķkur   austurrķsk-ungverskur greifi, Samuel Teleki von Szek.  Meš ķ för var afkastamikill ęvisöguritari, Ludwig von Höhnel flokksforingi, sem ritaši sögu leišangursins ķ smįatrišum.  Hann sį lķka umsjónarmašur leišangursins og birgšalisti hans var ęrinn aš vöxtum, m.a. 21.600 m af amerķskum bašmullardśk, 115 vagnhlöss af jįrni, kopar og lįtśni auk eins tonns af glerperlum frį Parķs og Filonardi į Ķtalķu.  Greifinn fór fyrir vagnalest sinni frį ströndinni ķ janśar 1887, yfir žurra Tarueyšimörkina til Kilimanjaro.  Ķ aprķl var slegiš upp tjaldbśšum į Ngonghęšum ķ Kikuyu, žar sem innfęddir notušu eitrašar örvar.  Lķf leišangursmanna var višburšalaust žar til greifinn og menn hans nįlgušust jašar frumskógarins og hleyptu af nokkrum skotum til aš vekja athygli kikuyumanna

Nokkrir Ndoroboveišimenn voru sendir til žeirra sem višskiptafulltrśar.  Žeir snéru aftur til sķns fólks meš sżnishorn af gjöfum greifans og skömmu sķšar birtist fjöldinn allur af blökkukonum meš geitur, kjśklinga og żmiss konar garšįvexti.  Löngu sķšar komu karlmennirnir ķ fullum strķšsskrśša, lķkir maasaimönnum, ķ kuflum, raušmįlašir og hįriš uppsett meš lešju og dżrafitu.  Ķ vöruskiptunum fengu kikuyumenn spegla, skelplötuskraut og riddarališssverš og Teleki fékk slį śr skinni colobusapa til stašfestingar žess, aš hann var geršur aš heišurshöfšingja kikuyumanna.  Staša hans var lķtiš eitt lęgri en höfšingja ęttbįlksins, sem var lķklega af waiyakikyni, sem nżtur enn žį mikillar viršingar ķ Kenya.  Waiyakihöfšinginn gętti sķšan öryggis leišangursins į ferš hans mešfram mörkum Kikuyulands.  Žeir uršu ašeins fyrir smįónęši af nokkrum bogamönnum į leišinni um Ngonghęširnar.  Žeir voru hraktir burtu meš smįskothrķš.  Žegar waiyakimenn slepptu af žeim hendinni, lentu žeir ķ śtistöšum viš herskįrri kikuyumenn.